Šiandien paskelbta 3 viešieji pirkimai Pirkimų prenumerata el. paštu PRENUMERUOTI DABAR

Kas yra viešieji pirkimai?

Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) viešasis pirkimas apibrėžiamas kaip vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (sutartis), neatsižvelgiant į tai, ar prekės, paslaugos ar darbai yra skirti viešajam tikslui.

Lietuvoje 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Viešųjų pirkimų redakcija, bei įsigaliojo naujas Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas  (toliau – Pirkimų įstatymas).

Viešųjų pirkimų įstatymas įgyvendina 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL 2014 L 94, p. 65).

Pirkimų įstatymas įgyvendina 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL 2014 L 94, p. 243).

Viešuosius pirkimus gynybos ir saugumo srityje reglamentuoja atskiras Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas.

Viešųjų pirkimų skelbimai

Pats terminas viešasis pirkimas puikiai paaiškina, kad apie prekių, paslaugų ar darbų įsigijimą bus paskelbta viešai ir vyks konkursas. Todėl Lietuvoje viešieji pirkimai kasdien paskelbiami nuo kelių iki kelių šimtų kartų. Dauguma jų paskelbiama apie organizuojamą viešąjį pirkimą arba kitaip ar vadinamą konkursą. Taip pat skelbiama apie jau sudarytas sutartis po viešojo pirkimo, konsultacijas su rinkos dalyviais ar busimų pirkimų technines specifikacijas.

Perkančiosios organizacijos (sąvoka apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatyme) privalo skelbti apie viešuosius pirkimus, kurių numatoma vertė yra lygi arba didesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be PVM). Pirkėjai taip pat gali skelbti ir apie mažesnės vertės pirkimo konkursus. Dažnu atveju tai daroma siekiant pritraukti daugiau tiekėjų. Taip didinama konkurencija, nes sulaukiama keletos konkurencingų pasiūlymų, todėl užtikrinamas racionalus viešųjų pinigų panaudojimas.

Perkantieji subjektai (sąvoka apibrėžta Pirkimų įstatyme) mažos vertės pirkimus atlieka pagal perkančiojo subjekto, vadovaujantis minėtu įstatymu, patvirtintas taisykles. Taigi perkantieji subjektai neprivalo viešai skelbti apie mažos vertės pirkimus.

Verslolink.lt portale galite ne tik greitai rasti viešuosius pirkimus pagal pavadinimą, BVPŽ kodą, pirkėją ar miestą, bet ir pagal pirkimų paieškos kriterijus prenumeruoti skelbimus elektroniniu paštu. Tokiu būdu nepraleisite jums svarbių skelbimų apie viešuosius pirkimus.

Kas yra mažos vertės pirkimas?

Paprastai mažos vertės pirkimu laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 145 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).

Do NOT follow this link or you will be banned from the site!